skėmas

skė́mas sm. (1) 1. ženklas, žymė: Paki sugrįš, tai ir skė́mo neliks Trgn. 2. ppr. pl. šipulys, skutas, skiautė, gabalas: Kad davė rėčką ant žemę, tuoj skė́mais išėjo Ps. Sudraskė skarelę ant skė́mus, dabar nei su kuo užsirišt Ps. Jį taip smagiai mušė, jog aš mislijau, kad jo nei skė́mų nebeliks Kp.